2008 m. sausio 27 d., sekmadienis

Trakų rajono savivaldybė; Alfredas Girdziušas; Fotonovelė "Ūla";Trakų kultūros rūmai







Trakų rajono savivaldybė
Girdziušo fotografijos darbų paroda fotonovelė „ŪLA“. ... festivalis pristatė Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Alfredo Girdziušo fotonovelę „Ūla“. ...www.trakai.lt/popup2.php?m_news_id=566&tmpl_name=m_news_print_form - 7k - Google kopija - Panašūs puslapiai






Kviečiame į fotografijos darbų parodą fotonovelė „ŪLA“




Kviečiame į fotomenininko A.Girdziušo fotografijos darbų paroda fotonovelė „ŪLA“.




Parodos atidarymas įvyks rugsėjo 13 d. 17.00 val. Trakų kultūros rūmuose.
Fotonovelė apie mergaitę Ūlą
Pirmą kartą pasakojimas apie mergaitę Ūlą pasaulį išvydo 2005 metų rugsėjo 6 dieną - Vilniaus rotušės festivalis pristatė Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Alfredo Girdziušo fotonovelę „Ūla“. 2006 metų pradžioje fotonovelė buvo eksponuojama autoriaus gimtinėje, Ignalinos rajone, Bernotų kaimo seklyčioje, o vėliau iškeliavo į Merkinę (Merkinės kraštotyros muziejuje parodą nuo 2006 m. birželio 4 dienos beveik visą vasarą galėjo aplankyti ne tik merkiniškiai, bet ir dažnos užsienio turistų grupės, vykstančios į Lietuvą pro Dzūkijos kraštus). Tų pačių metų rugsėjo 1-ąją Varėnos Kultūros centras miesto mokinius pakvietė į fotonovelės „Ūla“ pristatymą ir pagaliau, pakeliavusi fotonovelė po Lietuvą, grįžo vėl į Vilnių ir buvo pristatyta Lietuvos Technikos bibliotekos lankytojams. Šiais metais fotonovelė „Ūla“ simboliškai naujuosius mokslo metus pradės fotonovelės pagrindinės herojės Ūlos mamytės Aušros Girdziušienės gimtinėje Trakuose.Autorius, Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomas kaip kitų fotografijos žanrų atstovas, nustebino daugelį žiūrovų neįprasta tema – fotonovele apie vaiką. Bet, pasak A.Girdziušo, tai tęsinys to, ką jis rodė žiūrovams savo ankstesnėse „Apšvietimo etiudai, aktai“ parodose: juk „...gyvosios gamtos piramidės apačioje – amebos beplaukioja, viduryje – varliagyviai, o jos viršūnėje – žmogus! Kad žmogus pratęstų savo egzistenciją, o ne išnyktų kaip dinozauras, moteris privalo būti nors per pusę plauko aukščiau už vyrą grožiu, protu, elegancija, švelnumu ir visomis žmoniškomis dorybėmis. Kitaip koks vyras prieis prie jos, pamils ją, susilauks vaikučių. Tad aš fotografuoju grožio piramidės viršūnę, tad ši paroda – išdava ankstesniųjų parodų, tęsinys pasakojimų apie moteriškumą, išdava šio proceso galutinio rezultato – vaikučio gimimas, jo, kaip žmogiškosios giminės pratęsimo tarpinės grandies, gyvenimo pradžia!..“- taip šmaikštavo autorius rotušės pilnoje svečių Pilkojoje salėje.A.Girdziušo fotonovelę galima įvardinti kaip triptichą: pirmoji dalis – mergaitės Ūlos gimimas, kuris turi jos vardo atsiradimo literatūrinę priešistorę, antroji dalis – ikimokyklinis gyvenimas ir trečioji, pati išraiškingiausia – pasiruošimas mokslui Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje (choreografijos bei baleto pamokos pas maestro Elegijų Bukaitį) ir mokslo pradžia mokykloje. Tai fotonuotraukų ciklas nuo pat Ūlos gimimo iki šių dienų, kai jai sukako septyneri metukai. Autorius parodą į fotonovelės rūbą „įvilko“savo (pasirašo literatūriniu pseudonimu Alfredu Paliesium) poetiniais tekstais ir, galbūt, kai kuriuos mergaitės gyvenimo tarpsnius šie eiliuoti pastebėjimai ypač išryškino: pirmasis bendravardžių Ūlų, upės ir mergaitės, susitikimas –„...Ūla pamils gal Ūlą, gal Ūlą išbučiuos Ūla...“. Ypač autorius pabrėžė adaptacinį laikotarpį prasidėjus mokslams menų mokykloje. Tai ir mokslas klasėje, namų ruoša, fortepijono pamokos – tas fizinis bei psichologinis krūvis vaikui, pasiryžusiam mokytis... baleto.Gal autorius tuo norėjo pabrėžti, jog už gražaus baleto šokio fasado slypi sunkus, varginantis darbas. Čia kulminacija pabrėžiama užmigusios su drabužiais Ūlos nuotrauka. Bet vaikas yra vaikas – nauja diena ir vargai užmiršti. Vėl šėlsmas su bendraklasiais, dūkimas su draugais. Skrydis sūpynėmis ir lėkimas keliu, kuriuo eina kanonų sukaustyta procesija. Taip parodyta priešstata tarp vaikiškos laisvės ir dogmų.Berutuliuodamas fotonovelėje ne tik fotografinį bet ir literatūrinį pasakojimą, Alfredas Girdziušas parodo kaip formuojasi vaikučio pasaulio pažinimas nuo pat gimimo iki tos dienos, kai jis simboliškai tampa savarankišku savojo „aš“ šeimininku. Tai ypač ryšku pačiose paskutinėse dvejose nuotraukose: Ūla važiuoja traukiniu ir žvelgia pro langą tolyn, į nežinią, o mintys jos lenkia patį sąstatą – koks likimas jos laukia ten, tolumoje. Ir paskutinėje nuotraukoje pavaizduota Ūla, beeinanti tolyn vingiuotu keliu – „...nešuosi savyje šviesiausią viltį...“.Taip autorius optimistiškai savą viltį atiduoda nešti savajai... dukrelei Ūlai.

2007-09-03

Komentarų nėra: