2005 06 25 20,12val.
Lentvaris
2008 m. vasario 6 d., trečiadienis
2008 m. vasario 1 d., penktadienis
Skrynia.lt - Ramūnas Čičelis; Fotonovelė apie mergaitę Ūlą
Skrynia.lt - Fotonovelė apie mergaitę Ūlą
Mergaitė, Ūla Girdziušaitė, būsimoji (tikiuosi) balerina, herojė šios fotonovelės, mano dukra ir... modelis. Su pagarba visiems, fotonovelės "Ūla" autorius ...www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=1393 - 51k - Google kopija - Panašūs puslapiai
Mergaitė, Ūla Girdziušaitė, būsimoji (tikiuosi) balerina, herojė šios fotonovelės, mano dukra ir... modelis. Su pagarba visiems, fotonovelės "Ūla" autorius ...www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=1393 - 51k - Google kopija - Panašūs puslapiai
Fotonovelė apie mergaitę ŪląParengė: redakcijaĮdėta: 2006-10-12 18:22:09
Nuo šių metų spalio 2 dienos Lietuvos technikos bibliotekoje eksponuojama Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Alfredo Girdziušo fotonovelė „Ūla“.2005 m. rugsėjo 6 dieną Vilniaus rotušės festivalis ją žiūrovams pristatė pirmąkart. 2006 m. kovo 25 d. ši paroda atidaryta Bernotų seklyčioje (autoriaus gimtinėje), čia paroda veikė beveik 2 mėnesius. 2006 m. birželio 4 dieną paroda atidaryta Merkinės kraštotyros muziejuje – veikė visą vasarą. 2006 m. rugsėjo 1 dieną paroda pristatyta Varėnos kultūros centre, čia veikė iki rugsėjo 25 dienos.
A. Girdziušas mokėsi Molėtų mokykloje-internate. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos specialybės studijas. Čia ir prasidėjo įdomus fotomenininko gyvenimas. Jam teko dirbti taigoje (Rusijos Kemerovo šiauriniuose rajonuose), daug keliauti po Rusiją, Vidurinę Aziją, Užbaikalę, Altajų, Pamyrą, Užkarpatę, Užkaukazę. 1998 metais su būsima žmona Aušra Gruzdzevičiūte organizavo pirmąją ekspediciją į Pamyro kalnus ieškoti sniego žmogaus. Visi žygiai, žinoma, buvo fiksuojami fotojuostose.
Fotoaparatas į jo rankas pakliuvo, kai jam sukako 19 metų. Fotojuostose įamžino 1988–1991 metų įvykius, organizavo fotoparodas, ir už tai buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo medaliu“. Pirmąją viešą fotoparodą 1984 metais surengė „Vilniaus“ kino teatre. Ji vadinosi „Apšvietimo etiudai, aktai“. Šis pavadinimas iki šiol nekinta. Kinta tik turinys. 1989 metais tapo Fotomenininkų sąjungos narys. Šiuo metu Alfredas Girdziušas kasmet surengia 5–6 personalines skirtingų žanrų fotoparodas, tačiau tradicinė fotoparoda „Apšvietimo etiudai, aktai“ vis dar tęsiama. Nuo 2003 metų Vilniaus licėjuje dėsto fotografijos meną ir organizuoja mokinių parodas.
Parodoje „Ūla“ autorius, Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomas kaip aktų žanro atstovas, nustebino daugelį žiūrovų neįprasta tema – fotonovele apie vaiką. Bet, pasak A. Girdziušo, tai tęsinys to, ką jis rodė žiūrovams savo ankstesnėse „Apšvietimo etiudai, aktai“ parodose. Autorius teigia: „Gyvosios gamtos piramidės apačioje – amebos beplaukioja, viduryje – varliagyviai, o jos viršūnėje – žmogus! Kad žmogus pratęstų savo egzistenciją, o ne išnyktų kaip dinozauras, moteris privalo būti nors per pusę plauko aukščiau už vyrą grožiu, protu, elegancija, švelnumu ir visomis žmogiškomis dorybėmis. Kitaip koks vyras prieis prie jos, pamils ją, susilauks vaikų. Tad aš fotografuoju grožio piramidės viršūnę, tad ši paroda – išdava ankstesniųjų parodų, tęsinys pasakojimų apie moteriškumą, išdava šio proceso galutinio rezultato; vaiko gimimas, jo, kaip žmogiškosios giminės pratęsimo tarpinės grandies, gyvenimo pradžia!..“
A.Girdziušo fotonovelę galima įvardinti kaip triptiką: pirmoji dalis – mergaitės Ūlos gimimas, kuris turi jos vardo atsiradimo literatūrinę priešistorę, antroji dalis – ikimokyklinis gyvenimas ir trečioji, pati išraiškingiausia, pasiruošimas mokslui Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (choreografijos bei baleto pamokos pas maestro Elegijų Bukaitį) ir mokslo pradžia. Taigi šis fotociklas – nuo pat Ūlos gimimo iki šių dienų, kai Ūlai sukako septyneri metukai.
Autorius parodą į fotonovelės rūbą „įvilko“ savo poetiniais tekstais (jis pasirašo literatūriniu pseudonimu Alfredas Paliesius), todėl kai kuriuos mergaitės gyvenimo tarpsnius jo eiliuoti pastebėjimai ypač išryškino: pirmasis bendravardžių Ūlų, upės ir mergaitės, susitikimas – „Ūla pamils gal Ūlą, gal Ūlą išbučiuos Ūla...“. Ypač autorius pabrėžė adaptacinį laikotarpį, prasidėjus mergaitės mokslams menų mokykloje. Tai ir mokslas klasėje, namų ruoša, fortepijono pamokos – visas fizinis ir psichologinis krūvis, kuris tenka vaikui, pasiryžusiam mokytis baleto.
Fotonovelėje rutuliodamas ne tik fotografinį bet ir literatūrinį pasakojimą, Alfredas Girdziušas parodo, kaip formuojasi vaiko pasaulio pažinimas nuo pat gimimo iki tos dienos, kai jis simboliškai tampa savarankišku savojo „aš“ šeimininku. Tai ypač ryšku paskutinėse ciklo nuotraukose.
A. Girdziušas mokėsi Molėtų mokykloje-internate. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto inžinerinės geologijos ir hidrogeologijos specialybės studijas. Čia ir prasidėjo įdomus fotomenininko gyvenimas. Jam teko dirbti taigoje (Rusijos Kemerovo šiauriniuose rajonuose), daug keliauti po Rusiją, Vidurinę Aziją, Užbaikalę, Altajų, Pamyrą, Užkarpatę, Užkaukazę. 1998 metais su būsima žmona Aušra Gruzdzevičiūte organizavo pirmąją ekspediciją į Pamyro kalnus ieškoti sniego žmogaus. Visi žygiai, žinoma, buvo fiksuojami fotojuostose.
Fotoaparatas į jo rankas pakliuvo, kai jam sukako 19 metų. Fotojuostose įamžino 1988–1991 metų įvykius, organizavo fotoparodas, ir už tai buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo medaliu“. Pirmąją viešą fotoparodą 1984 metais surengė „Vilniaus“ kino teatre. Ji vadinosi „Apšvietimo etiudai, aktai“. Šis pavadinimas iki šiol nekinta. Kinta tik turinys. 1989 metais tapo Fotomenininkų sąjungos narys. Šiuo metu Alfredas Girdziušas kasmet surengia 5–6 personalines skirtingų žanrų fotoparodas, tačiau tradicinė fotoparoda „Apšvietimo etiudai, aktai“ vis dar tęsiama. Nuo 2003 metų Vilniaus licėjuje dėsto fotografijos meną ir organizuoja mokinių parodas.
Parodoje „Ūla“ autorius, Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomas kaip aktų žanro atstovas, nustebino daugelį žiūrovų neįprasta tema – fotonovele apie vaiką. Bet, pasak A. Girdziušo, tai tęsinys to, ką jis rodė žiūrovams savo ankstesnėse „Apšvietimo etiudai, aktai“ parodose. Autorius teigia: „Gyvosios gamtos piramidės apačioje – amebos beplaukioja, viduryje – varliagyviai, o jos viršūnėje – žmogus! Kad žmogus pratęstų savo egzistenciją, o ne išnyktų kaip dinozauras, moteris privalo būti nors per pusę plauko aukščiau už vyrą grožiu, protu, elegancija, švelnumu ir visomis žmogiškomis dorybėmis. Kitaip koks vyras prieis prie jos, pamils ją, susilauks vaikų. Tad aš fotografuoju grožio piramidės viršūnę, tad ši paroda – išdava ankstesniųjų parodų, tęsinys pasakojimų apie moteriškumą, išdava šio proceso galutinio rezultato; vaiko gimimas, jo, kaip žmogiškosios giminės pratęsimo tarpinės grandies, gyvenimo pradžia!..“
A.Girdziušo fotonovelę galima įvardinti kaip triptiką: pirmoji dalis – mergaitės Ūlos gimimas, kuris turi jos vardo atsiradimo literatūrinę priešistorę, antroji dalis – ikimokyklinis gyvenimas ir trečioji, pati išraiškingiausia, pasiruošimas mokslui Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (choreografijos bei baleto pamokos pas maestro Elegijų Bukaitį) ir mokslo pradžia. Taigi šis fotociklas – nuo pat Ūlos gimimo iki šių dienų, kai Ūlai sukako septyneri metukai.
Autorius parodą į fotonovelės rūbą „įvilko“ savo poetiniais tekstais (jis pasirašo literatūriniu pseudonimu Alfredas Paliesius), todėl kai kuriuos mergaitės gyvenimo tarpsnius jo eiliuoti pastebėjimai ypač išryškino: pirmasis bendravardžių Ūlų, upės ir mergaitės, susitikimas – „Ūla pamils gal Ūlą, gal Ūlą išbučiuos Ūla...“. Ypač autorius pabrėžė adaptacinį laikotarpį, prasidėjus mergaitės mokslams menų mokykloje. Tai ir mokslas klasėje, namų ruoša, fortepijono pamokos – visas fizinis ir psichologinis krūvis, kuris tenka vaikui, pasiryžusiam mokytis baleto.
Fotonovelėje rutuliodamas ne tik fotografinį bet ir literatūrinį pasakojimą, Alfredas Girdziušas parodo, kaip formuojasi vaiko pasaulio pažinimas nuo pat gimimo iki tos dienos, kai jis simboliškai tampa savarankišku savojo „aš“ šeimininku. Tai ypač ryšku paskutinėse ciklo nuotraukose.
Ramūnas Čičelis
Skaitytojų komentarai ( 1 ):
Sveiki.Komentuoti savo darbus kaip autoriui - sunkoka, nes tai kvepia subjektyvumu, bet teisę turiu, kuria pasinaudosiu ir iš savo "varpinės" šiek tiek duosiu informacijos tiems, kurie (tikiuosi) matė fotonovelę "Ūla". Žanras "fotonovelė" yra retas Lietuvoje. Prieškaryje buvo pateiktos 2 fotonovelės, o sovietiniais laikais yra išleista viena knyga su fotonovele ir viena kolegė šia tema gynėsi diplominį darbą. Buvau jai gana griežtas kritikas ir jos darbą įvertinau kaip įdomų, nes tai buvo pirmasis diplominis darbas šia tema - bet vardan tos Lietuvos, atsiprašau - fotografijos, galima ir pasipešioti.Tad vieni gal fotonovelėje "Ūla" gali įžvelgti asmeniškumą, nes pasirinktas fotonovelės personažas yra mano dukrytė Ūla. Fotonovelės "Ūla" idėja kilo ne todėl, kad dukrytę myliu, bet gal greičiau pasinaudojau galimybe turėdamas "molį", išrutulioti fotonovelės siužetą. Kadadangi esu rytų dzūkas (iš Ignalinos rajono, Mielagėnų parapijos) ir dzūkiškai dzūkuoju, tai Ūlos upės vardas man asociavosi su nuostabiausiu lietuvišku vardu, gimusiu amžių glūdumoje ir atspindintį lietuvišką dvasią - tyrumą, linksmumą, švelnumą ir kartu vingių vingrybes... Atkeliavę į Lietuvą kartu su krikščionybe hebraiški transformuoti vardai man nesiderino su Dzūkija, o tikriau su visa Lietuva. Tad mano pasirinkimas duoti dukrai šį vardą buvo motyvuotas, tuolab, kad priešistorė vardo gimimui taip pat buvo Dzūkijos, o konkrečiau - Ūlos upės palikti sentimentai man, kaip fotografui, kaip žurnalistui...Viename fotonovelės parodos pristatymo metu gavau vienos garbios moters pastebėjimą (pateiktą per kitus žmenes), jog aš Ūlą proteguoju, nes, anot jos, "mergaitės galva didoka baletui". Drįstu paprieštarauti - aš greičiau ja naudojuos kaip menininkas ir, tikiuosi, Ūla man atleis, bet, jeigu ir kvepėtų protekcija ši fotonovelė, aš tūkstantį kartų daugiau "proteguočiau" - gal kada nors ši mergaitė, mano dukra, prisimins šias parodas, apkeliavusias per nepilnus metus jau 5 rajonus Lietuvoje ir jau užsakytą artimiausiu metu į tris salonus Vilniuje bei rajonuose. Tad aš džiaugiuos, kad daugelis žiūrovų mato ne asmeniškumą, bet vaiko gyvenimo vyksmą, pateiktą per fotografijas ir lyrinius pastebėjimus. Kas nespės pamatyti Lietuvos technikos bibliotekoje šios fotonovelės, galiu pasakyti, jog lapkričio pradžioje ši fotonovelė bus pristatyta Vilniaus karininkų ramovėje. Ar ne simboliška? Karys ir vaikutis... Mergaitė, Ūla Girdziušaitė, būsimoji (tikiuosi) balerina, herojė šios fotonovelės, mano dukra ir... modelis.
Su pagarba visiems, fotonovelės "Ūla" autorius Alfredas Girdziušas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)