2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla, baleto skyrius

koncerto akimirkos...
--
Photographer; journalist;
ph.: +370 698 81744
studio: +37052758892
http://paliesius.photodom.com
http://agirdziusas.blogspot.com
http://girdziusas.wordpress.com
Skype: maurisijusalfredas

Laiškas Kalėdų seneliui

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Alfredas. Sulaukiau 7 metų. Bet kai kurie išdavikai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu apgaudineti. Kiti chuliganai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik sukčiavimas. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip uošvienė, imu staugti kaip šeškas ir pasislepiu palovyje. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi kišeneje! Nes mano tėvai yra davatkos. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški sektantai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra seimūno darbas. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad Rytis Cicinas yra tikras kurmis, Mango dainuoja blogiau negu Žalgiris, o Karina K- apskritai pelėda. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek krienas, nes per pamokas fotagafuoju, o per pertraukas kraupštau nosį. Mokykloje aš jaučiuosi kaip namuose, o namuose tupiu kamputyje kaip burundukas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai gripas. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo maca tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik ūdra. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet savo ateityje? Pažadu, kad tada būčiau sveikasa kaip morka, ramusi kaip taburetė ir "išmintinga" kaip Valinskas. Nors tu, turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra pienas, o kita pusė - pinigai, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 129 milijono litų. Mielas Seneli, nebūk Alfredas, išpildyk mano prašymą!

Tavo geras, nuostabus ir nepakartojamas Alfredukas.